Author - varpelis38

Kovo 2 dieną ikimokyklinės  „Strakaliukų“ grupės vaikai lankėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Vaikai dalyvavo edukacijoje „Vakarų baltų gyvensena ir tradicijos“, kurios metu buvo supažindinti su senovės Rytų Pabaltijo gyventojais, jų tradicijomis ir papročiais. Didžiausią dėmesį užsiėmimo metu skyrė vakarų baltų gentims, jų nešiotiems papuošalams, ginkluotei, laidojimo tradicijoms. Vėliau vaikai mokėsi iš molio pasigaminti miniatiūrinį dubenėlį. 

Kovo 1 dieną „Strakaliukų“ grupės vaikai, minėdami tarptautinę bibliotekininkų apkabinimo dieną, apsilankė  Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ bibliotekoje su vaikų centru „Pelėdžiukas“. Čia vaikai susipažino su bibliotekos erdvėmis, žiūrėjo šešėlių teatrą bei sužinojo jo atsiradimo legendą. „Strakaliukai“ turėjo galimybę patys suvaidinti pasaką „Trys paršiukai“! Dar bibliotekoje vaikai vartė knygas: matė pačią didžiausią ir mažiausią bibliotekos knygą, bandė išlaikyti sunkiausią.

Vaikai į darželį grįžo pilni įspūdžių, gerų emocijų ir nusprendė, kad bibliotekoje apsilankys dar ne kartą.

Daug klausimų vaikams kyla kalbant apie Lietuvos praeitį, čia stūksojusias pilis, šalia gyvenusių žmonių buitį, šventes bei pramogas. Vasario 28 dieną, lankydamiesi Klaipėdos pilies muziejuje, priešmokyklinės „Žiniukų“ grupės vaikai, edukacijoje susipažino su archeologų profesija ir darbo įrankiais. Kalbėdami apie restauratorių atliekamą darbą, vaikai apžiūrėjo senovinius Klaipėdos piliavietės radinius. Vėliau visi kartu dalyvavo komandiniame žaidime ir ieškojo pilies lobio, o suradę  atliko užduotis: nustatė, kada rasti daiktai buvo pagaminti.

Mokyklos trečiokai žaidė simuliacinį žaidimą „Aukcionas“. Aptartos taisyklės, parengtos žaidimo kortelės, išrinkti aukciono vedėjai, išdalinti pinigai.

Šio žaidimo tikslas – ne tik gebėti nusipirkti prekę, bet ir gebėti aukcione kooperuotis, dirbti komandoje. Mokiniams buvo padalintas pinigų kiekis. Ir jų buvo daug. Po pirmo turo buvo paprašyta, kad mokiniai paaukotų pusę savo pinigų labdarai. Mokiniai labai įvairiai reagavo į tokį kvietimą, liūdėjo, kad jų perkamoji galia sumažėjo. Tačiau toks sprendimas padėjo suprasti mokiniams, kad pinigų kiekis rinkoje tik padidina prekių kainas, o daiktų, kuriuos gali įsigyti, nepadaugėja.

Aukcionas vyko labai emocingai ir jauniesiems vedėjams nebuvo lengva suvaldyti aukciono dalyvius. Po žaidimo mokiniai dalinosi savo patirtimi, aptarė klaidas, pasirinkimus.

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Šios šventės paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį bei įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti.
Nors Klaipėdoje ir nebuvo gilios žiemos, pavasario laukimo nuotaika stiprėja kartu su kasdien ilgėjančiomis dienomis ir dažniau pasirodančia saulute.

Švenčiant Užgavėnes, vaikai mokomi išlaikyti tradicijas. Užgavėnės buvo didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių. O šiandien į šias tradicijas žvelgiame su šypsena – tai daugiau žaismės ir atsipalaidavimo nuo kasdienybės šventė.

Jei pagal Užgavėnių orus žmonės šiandien ir nebesprendžia, kokie bus metai ir derlius, tai vienos iš seniausių tradicijų – blynų kepimo, vis dar laikosi. Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus. Karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis.

Užgavėnių šventimas – tai viena seniausių švenčių, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti. Juk taip pabudiname žemę, perduodame jai savo gyvybines jėgas ir kartu išvarome visas negeroves, taip pat palydime žiemą.