Žiemos palydos
Štai ir nuskambėjo Užgavėnės – sena tradicinė šventė, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti. Ji visada švenčiama septynios savaitės iki Velykų, antradienį. Ši šventė skirta ne tik žiemai išvaryti, kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Nuo seno Užgavėnės buvo didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti gausų derlių ir žemės derlingumą. Dabartinėmis dienomis Užgavėnės į kasdienybę įneša daugiau žaismės ir atsipalaidavimo.
Na, o kokios Užgavėnės be blynų? Jie taip pat labai svarbūs! Juk blynas yra apvalus, karštas, didelis ir geltonas, tarsi sugrįžtančios saulės simbolis. Užgavėnėms blynus kepdavo didelius, per visą keptuvę ir valgydavo su įvairiais riebiais mirkalais.
Svarbus ir pats Užgavėnių šventimas – persirengėlių vaikštynės. Tądien buvo labai svarbu apsirengti neįprastai, buvo nevengiama pasišaipyti iš įvairiausių negerovių, taip pat vieniems iš kitų. Tad šiandien vaikai smagiai budino žemę ir pavasarį kvietė: šokdami, trypdami, garsiai dainuodami ir visiems gerų metų linkėdami.
