Vasario 17 dieną „Varpelio“ mokykloje-darželyje nuskambėjo Užgavėnių šventė. Ši linksma, spalvinga ir triukšminga žiemos palydų šventė yra kupina senųjų lietuviškų tradicijų. Tai atsisveikinimo su žiema, jos išlydėjimo ir gamtos budinimo šventė.
Darželyje vaikai ir mokytojai persirengė įvairiais personažais, užsidėjo kaukes, išsipiešė veidus: visur šmėžavo ūsuoti, barzdoti, raudonskruosčiai persirengėliai. Nors kaukės atrodo baisokos, jos visada yra linksmos ir juokingos, kad šventėje netrūktų juoko ir geros nuotaikos.
Svarbi Užgavėnių dalis, simbolizuojanti žiemos ir pavasario kovą yra Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis vaizduoja sotumą ir tingumą, o Kanapinis – liesas, apdriskęs, su nuspurusiais ūsais – stengiasi jį nugalėti ir išvyti žiemą. Vaikams buvo linksma stebėti jų kovą ir šūksniais palaikyti Kanapinį, nes visi nori, kad kuo greičiau ateitų pavasaris.
Šventės pabaigoje lauke buvo deginama Morė. Tai simbolinė žiemos personifikacija. Kartu su ja simboliškai sudeginamas visas per žiemą susikaupęs blogis, šaltis ir įkyrėjusi žiema.
Visą dieną vaikai vaišinosi ne tik virėjų, bet ir pačių grupėse keptais blynais. Blynas yra apvalus ir tradiciškai suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Karštas, didelis, geltonas blynas kartu yra ir sugrįžtančios saulės simbolis. Jis simbolizuoja sugrįžtančią šilumą, šviesą ir pavasarį. Tikima, kad per Užgavėnes reikia daug ir sočiai valgyti, kad visus metus lydėtų stiprybė ir sveikata.
